2025 rudens TOYOTA ĖJIMO medaliai: Čiurlionio Vilnius

2025 rudens TOYOTA ĖJIMO medaliai: Čiurlionio Vilnius

Čiurlionis ir Vilnius: atrasti iš naujo, žingsnis po žingsnio

Šį rudenį Vilnius alsuoja ypatinga dvasia – rugsėjo 22 dieną minime 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, o vos po savaitės, rugsėjo 28 dieną, drauge susitiksime „Toyota Ėjime“, kurio maršrutas ves mus per patį miestą, kuriame Čiurlionis gyveno, kūrė, mylėjo ir svajojo.

Vilnius Čiurlioniui buvo daugiau nei fonas – tai buvo jo įkvėpimo žemė. Nuo Gedimino kalno, kur 1908-ųjų vasaros naktį su sužadėtine Sofija Kymantaite pasitiko aušrą, iki dešimčių vietų, kur grojo, tapė, mokėsi, bendravo – šis miestas pilnas Čiurlionio ženklų. Net 44 Vilniaus vietos vienaip ar kitaip susijusios su menininku – tačiau daugelis jų pasislėpusios, tyliai slypinčios tarp šaligatvių, fasadų ir šešėlių.

Čiurlionis buvo ne tik menininkas – jis buvo lietuviškumo judėjimo dalis, sąmoningai pasirinkęs kurti tautai ir apie tautą. Jis vadovavo chorams, rašė laiškus apie lietuvių sąjūdį, svajojo apie lietuvišką operą. Vilnius buvo vieta, kur Čiurlionis virto kultūriniu sprogimu.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis labiau už viską mylėjo savą tėvynę. Netobulą, pavargusią ir daug iškentusią, tačiau tuomet pamažu atgimstančią: „Visus savo esamus ir būsimus darbus skirti Lietuvai“.

Šiais metais, žengdami „Toyota Ėjimo“ žingsnius, švenčiame ne tik miestą, bet ir jo istorijas. Kiekvienas medalis, kurį gausite šio renginio metu, – tai duoklė Čiurlionio 150 metų jubiliejui ir simbolinis priminimas, kad šis genijus vis dar eina drauge su mumis.

REGISTRACIJA

Vilnius – tikra pasaka
5 km trasa

Čiurlionio kūryboje pasaka – ne vaikiška istorija, o tylus tautos dvasios alsavimas. Jo triptike „Pasaka II“ žmonės kopia į kalną ieškoti karalaitės ar stebuklo, bet užlipę randa kažką kur kas tikresnio – švelnų liūdesį, pienės pūką ir žvilgsnį į vaikystę.
Tokiu stebuklu 1908 metų vasaros naktį tapo ir Vilnius, kai Čiurlionis su Sofija Kymantaite pasitiko aušrą ant Gedimino kalno: „Vilnius auštant buvo lyg pasaka“, – rašė ji savo laiškuose.

Karalių pasaka
10 km trasa

M. K. Čiurlionio paveiksle „Karalių pasaka“ matome du karalius, laikančius stiklinį gaubtą su kaimo sodyba – tai mūsų šaknų ir gyvenimo šviesos simbolis.
Už jų – tamsus miškas, pilnas gyvybės, pilių, šokančių figūrėlių ir legendų, primenančių mūsų tautos pasakų pasaulį. Čiurlionis rašė: „Liaudies menas turi būti mūsų dailės pamatas... tas gražumas, kurį turi savyje, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas.“

Bičiulystė – tai mūsų stiprybė
25 km trasa

M. K. Čiurlionio paveikslas „Bičiulystė“, kuriame moteris rankose laiko šviesos kamuolį, byloja apie draugystę kaip galingą jėgą – šviesą, kurią galime perduoti vieni kitiems.
Šis kūrinys gimė iš tikros draugystės – dovanotas Bronislavai Volmanienei, o vėliau pats Čiurlionis prisiminė tą vaizdinį rašydamas Sofijai Kymantaitei: „Laikyk visada didžią šviesą savo delnuose.“ Šis miestas – ne tik sostinė, bet ir bendruomenės ir bičiulystės žemė, kur iš draugystės ir vienybės buvo išsaugota kalba, dainos ir tautinė dvasia: „Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje…“