Kokie buvo 2026 m. pavasario TOYOTA ĖJIMO medaliai?

Kokie buvo 2026 m. pavasario TOYOTA ĖJIMO medaliai?

Vilniaus grafitti ir Toyota Ėjimas – spalvos, menas ir socialinių kovų refleksija

Šiais metais Toyota Ėjimas su kiekvienu žingsniu kviečia pažinti grafitti. Gegužės 17 d. susitikimas bus pažintis su Vilniaus gatvės menu. Kuris Vilniuje ilgą laiką buvo marginalizuotas – dar iki 1990‑ųjų graffiti buvo siejamas su vandalizmu ir nelegalia išraiška, kurią sovietmečiu draudė. Po Sovietų Sąjungos žlugimo graffiti tapo laisvės ir pasipriešinimo simboliu – dažnai užrašai ir piešiniai rasdavosi ant apleistų pastatų, kiemų ar požeminių perėjų, tarsi primindami, kad miestas grįžta į save ir atranda savą balsą.

Netgi šiandien vyrauja diskusijos apie tai, ar graffiti yra vandalizmas, ar meno forma. Vilniaus miesto valdžia kelis kartus bandė įvesti tvarką – pavyzdžiui, vietos, kur piešti buvo oficialiai legalu, pavadintos „Vilnius – be draudimų“, Čia menininkai galėjo laisvai išreikšti save, o miestiečiai – stebėti procesą iš arti.

Besikeičiant sistemai 2024 m. Vilniaus valdžia net skelbė „karą graffiti“, paskirdama daugiau nei 1,5 mln € sienų valymui nuo „nerangios“ grafiti masės. Bet ekspertai kritikavo šią politiką, sakydami, kad tai paremta abejotina teorija ir neatsižvelgia, jog graffiti – tai ne tik žymos, bet socialinis meno fenomenas. Todėl 2025 m. situacija pakito: menininkai dabar turi gauti leidimus, taip išvengiant teplionių, bet suteikiant legalų kanvasą menininkams.

Pats žymiausias Vilniaus menininkų graffiti: 2016 m. muralas „Make Everything Great Again, kuriame buvo vaizduojami Donaldas Trumpas ir vladimiras putinas besibučiuojantys. Meno kūrinys tapo pasauline interneto sensacija. Šis kūrinys tapo pasipriešinimo simboliu, kurį aptarinėjo visas pasaulis: BBC news, the Guardian, Time Magazine. Tai – vienas iš įrodymų, kad graffiti yra ne vandalizmas, tai – gali tapti tarptautiniu miesto balsu.

Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.

REGISTRACIJA

Ant „Pasakos“ kino teatro sienos nutapyta „Alisa“ – tai ne tik piešinys. Tai durys. Senamiesčio gatvėse pasislėpęs ir tyliai šnabždantis: sek paskui Baltąjį Triušį. Tik šį kartą jis gali pasukti ne į urvą, o į seną Vilniaus skersgatvį. Kiek baugaus piešinio autorius - Antanas Dubra. Ši freska – apie kiną kaip vartus į vaizduotę ir apie meną, kuris priverčia stabtelėti bei paklausti: „Kas aš pasaulyje? O, štai didžioji mįslė.“
Ir tuomet, lyg iš už kampo, nusišypso Češyro katinas ir ištaria: „Tu visiškai kvaištelėjęs. Bet pasakysiu paslaptį – visi geriausi žmonės tokie.“ Ši mintis puikiai tinka miestui, kuris nebijo būti spalvotas: o tu tiesiog leiskis į kelionę, nes Vilnius, kaip ir Stebuklų šalis, gyvena tik tiems, kurie drįsta matyti daugiau nei paviršių.
Netoli Vilniaus stoties išvysime 16 m pločio ir 20 m aukščio Albertą Einšteiną „Erasmus“ tematikos piešinyje. Einšteino jaunatviškumas tarsi teigia, kad mokytis, keliauti, atrasti ir patirti niekada nevėlu, todėl jo pavadinimas ir yra „Niekada nevėlu____“, visus kviečiantis įrašyti savo variantą. Artur Širin (EttoJa). Piešinys – ne tik fizikos genijaus portretas, bet ir smalsumo, kūrybinio mąstymo bei tarptautinio mokslo bendradarbiavimo simbolis.
Akyliau patyrinėję freską galime rasti ir bene garsiausią mokslininko atradimą, išreikštą formule E=mc, kurią prisimename iš fizikos pamokų mokykloje. Fizikos gerbėjai ras ir kitų užuominų į šį mokslą. Kaip pats Einšteinas sakė: „Vaizduotė svarbiau už žinias. Nes žinios yra ribotos, o vaizduotė apima visą pasaulį, skatina pažangą, gimdo evoliuciją.“ Įrašyk savo variantą: „Niekada nevėlu____“.
Užupyje esanti „Paparazzi“ grafiti, garsaus Kipro menininko Achilleas Michaelides (meno slapyvardis Paparazzi) kūrinys, kurio darbai buvo eksponuoti net Paryžiaus Pompidu centre. Menininkas sakė, kad jei kada apsigyventų Lietuvoje, rinktųsi Užupį – čia žmonės kitokie: šiltesni, draugiškesni, laisvesni, panašūs į graikus. Gal todėl grafitti vaizduoja vieną iš Užupio gyventojų, pas kurią menininkas apsistojo su šeima atvykęs į Lietuvą. Kad vietiniai neatpažintų, matome tik dalį veido.
Žiūrint į šį kūrinį kyla jausmas, kad miestas žiūri atgal – tai ne tik spalvos ant sienos, bet tikras dialogas tarp praeivio ir miesto. Mergina grafityje apsupta gėlių, rodanti meilės ženklą, o jos garbanoti plaukai simbolizuoja laisvę. Kiekvienas žvilgsnis į piešinį atveria Užupio dvasią, kur žmonės yra daug laisvesni, nebijantys mylėti.